Parlamento gynėjai: bet kurią minutę gintume Lietuvą!

Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Šiauliuose buvo skirta gausybė įvairiausių renginių. Įspūdingiausiu šventės akcentu tapo didžiulės trispalvės žygis „Lietuva mūsų širdyse“. Prie Signatarų alėjos susibūrė ko ne 1000 šiauliečių, įvairių įstaigų ir organizacijų kolektyvų, bendruomenių atstovų. Žygiuojant pakeliui į Prisikėlimo aikštę, prie kolonos nuolat jungėsi žmonės, taip pat norėję nešti 400 metrų ilgio vėliavą. Šiemet eisenos priekyje žygiavo ypatingos pagarbos nusipelnę šiauliečiai – parlamento gynėjai. Lietuvos kariuomenę 1990 metais pradėję kurti žmonės ir dabar yra pasiruošę ginti savo šalį. 

Šiaulių meras Artūras Visockas padėkojo trispalvės žygio koloną nuo Signatarų alėjos į Prisikėlimo aikštę vedusiems parlamento gynėjams – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) nariams. Pats pirmasis eisenoje žygiavo ir LKKSS vėliavą, ant kurios puikuojasi užrašas „Dieve, padėk Tėvynę ginti!“, nešė at­sar­gos ka­ri­nin­kas, svei­kuo­lis, nuolatinis įvairiausių žygių dalyvis Vaclovas Vaitiekūnaitis. Mažiau nei valandą trukusio žygio metu žygeiviai nukeliavo beveik 4 kilometrus, visą tą laiką, dar ir lyjant lietui, 67-erių metų amžiaus V. Vaitiekūnaitis sunkią vėliavą nešė itin iškilmingai – priekyje ištiestomis rankomis.

1991 metais Aukščiausiosios Tarybos gynėjais apsisprendę būti vyrai iki šiol yra pasiruošę stoti už savo šalį.

„Mums didelė garbė dalyvauti renginiuose, skirtuose mūsų Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Budėdami parlamente, aiškiai matėme, kaip ta laisvė gimsta ir kokia jos kaina. Žinojome, kad yra tik nedidelė tikimybė išlikti gyviems, jei prasidės šturmas. Nenuostabu, kad dalis stiprių vyrų išėjo, kai reikėjo apsispręsti. Tačiau praėjus grėsmei, mus buvo apėmusi ypatinga euforija – tas jausmas ir dabar neleistų likti nuošalyje, jei Lietuvai iškiltų pavojus“, – tvirtino parlamentą 1991 metais gynę šiauliečiai.

Parlamento gynėjų gretose buvo ir du dabartinės Šiaulių miesto tarybos nariai – Gedeminas Vyšniauskas ir Gintautas Lukošaitis.

„Man tuo metu buvo vos aštuoniolika. Parlamente tikrai buvo baisu, tačiau dar didesnė baimė – būti bailiu ir pasitraukti. Likau, nes negalėjau sau visą gyvenimą prikaišioti, kad esu bailys“, – sakė Gintautas Lukošaitis.

„Puikiai atsimenu parlamente tvyrojusią įtampą, dalis nebuvo tam pasiruošę psichologiškai. Iki šiol atmintyje matau kunigą Grigą, rūmų fojė klausiusį išpažinčių. Net ir netikintys tuomet ieškojo Dievo užtarimo“, – pasakojo G. Vyšniauskas.

Šiaulių meras trispalvės žygyje „Lietuva mūsų širdyse“ dalyvavusiems parlamento gynėjams įteikė fotografijas, įamžinusias šį įspūdingą Nepriklausomybės atkūrimo šventės reginį.

Signatarų alėjoje yra įprasminta istorinė Šiaulių miesto atmintis – pagerbti žmonės, vedę visą Lietuvą laisvės keliu. Alėjoje augantys ąžuoliukai dabarties ir ateities kartoms primena, kad 1990 metų Nepriklausomybės Aktą pasirašė mieste gimę ar čia išrinkti tuometinės Aukščiausiosios Tarybos nariai: Kęstutis Lapinskas, Virginijus Kačinskas, Donatas Morkūnas, Romualdas Ozolas, Algimantas Sėjūnas ir Mindaugas Stakvilevičius. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė absoliučia balsų dauguma. Iš 130 jau išrinktų deputatų Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą pasirašė 124, susilaikė 6, nebuvo nė vieno prieš.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė keturi šiauliečiai, Juliaus Janonio gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. Trys iš jų netgi rengė Akto tekstą.

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas