Kodėl nealkoholinio alaus kaina šovė į viršų?

Padidinus akcizą alui 112 proc., stipriai išaugusios kainos sukėlė diskusiją, ar tikrai akcizo didėjimas galėjo lemti tokį kainų šuolį. Į šią diskusiją įsitraukė ir nealkoholinio alaus pirkėjai, kurie klausia, kodėl brango ši produkcija, kuriai akcizo mokestis neturėtų būti taikomas.

Tomas Juškėnas

Prekybos centrų lentynose išvydus stipriai išaugusias nealkoholinio alaus kainas, kilo nepasitenkinimo banga socialiniuose tinkluose. Internautai turi nuotraukų, kuriose – kiek gėrimas kainavo anksčiau ir kiek dabar. Skirtumas akivaizdus.

Tarp prekybininkų ir alaus gamintojų kilęs konfliktas atskleidė, kad, keliant produkcijos kainą, bandoma kompensuoti ne tik padidėjusį akcizo mokestį, bet ir numatomą mažėjantį pardavimą. Ar tas pats galioja ir nealkoholiniam alui?

Kaina neturėjo, bet išaugo

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas skelbia, kad nealkoholiniam alui taikoma akcizų išimtis.

„Akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių gėrimų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais neviršija 1,2 procento, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai“, – rašoma įstatyme.

Visgi situacija prekybos centruose priešinga – internautai dalijasi nuotraukomis, kad nuo kovo mėnesio, kai stipriai išaugo akcizo tarifas, ypač pabrango ir nealkoholinis alus.

„Alkoholiui akcizas padidėjo, bet kodėl nealkoholinis alus nuo 0,84 Eur iki 0,99 Eur pabrango“, – klausia internautas.

Prekybos centrų atstovai pripažįsta, kad, pagal idėją, nealkoholinio alaus kaina keistis neturėjo.

„Nealkoholiniai gėrimai neturėtų brangti dėl išaugusio akcizo tarifo alkoholiniams gėrimams“, – pripažįsta prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Bado pirštais į aludarius

Akivaizdu, nealkoholinis alus pabrango. Prekybininkai atvirauja, kad dar prieš kovo mėnesį gavo alaus gamintojų ir tiekėjų raštų apie ketinimus branginti savo produkciją.

„Prieš įsigaliojant didesniam alkoholinių gėrimų akcizo mokesčiui nuo kovo 1 d., sulaukėme pareiškimų iš didesnės dalies alkoholinių gėrimų, tarp jų ir alaus, tiekėjų ir gamintojų, pranešančių, kad jie didins didmenines savo produkcijos kainas. Tiekėjai ir gamintojai argumentuoja, kad akcizo padidėjimas – tik viena priežasčių, lemianti kainų kilimą“, – teigė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė.

Kokios tos kitos priežastys, išskyrus padidėjusius akcizus, kurios lėmė stipriai išaugusias nealkoholinio alaus kainas? Alaus gamintojai ir tiekėjai prekybininkams pateikė skirtingus argumentus.

„Įvardijamos priežastys: išaugusios sąnaudos darbuotojų atlyginimams, didesni gamybos kaštai, kilusios žaliavų kainos. Dėl šių priežasčių nuo kovo 1 d. 20–25 proc. turėjo pabrangti ir nealkoholinis alus“, – teigė „Maxima LT“ atstovė.

„Nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo aliuminio pakuočių tvarkymo mokestis. Manome, kad šis galėjo priversti nealkoholinių gėrimų gamintojus kelti produkcijos pardavimo kainą“, – kitą versiją pateikė „Iki“ atstovė.

Prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jie tik tarpininkai tarp tiekėjų ar gamintojų ir savo pirkėjų, todėl dažnai atsiduria tarsi tarp dviejų girnų.

„Importuotojams, tiekėjams ir gamintojams keliant didmenines produktų kainas, giname pirkėjų interesus. Prašome partnerių pateikti argumentaciją, paaiškinti, kokios yra kainos augimo priežastys. Kiekvieną kartą vertiname jų argumentaciją, nes siekiame, jog kaina vartotojui kiltų kiek įmanoma mažiau“, – pripažino „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Prekybininkai pripažįsta, kad į klausimą, kodėl brango nealkoholinis alus, geriausiai atsakytų patys gamintojai.

Neapsikentė gamintojo savivalės

Socialiniame tinkle internautai dalijasi pabrangusiu „Švyturio-Utenos alaus“ pagamintu nealkoholiniu alumi.

Naujienų portalas Alfa.lt dar šios savaitės pradžioje tiek raštu, tiek telefonu bandė gauti gamyklos atstovų komentarą, tačiau nesėkmingai. Elektroniniai laiškai buvo siunčiami tiek bendruoju paštu, tiek atsakingiems asmenims, tačiau atsakymo taip ir nepavyko sulaukti. Susisiekti telefonu su atsakingais asmenimis irgi nepavyko, neva kaskart jų nebūdavo darbo vietoje, todėl pakomentuoti situacijos negalėjo.

Visgi praeitos savaitės pabaigoje į viešumą iškilę faktai piešia kitokį vaizdą. Ketvirtadienį prekybos tinklas „Norfa“ pareiškė, kad nebeveš į savo parduotuves „Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos. Motyvas – su gamintoju nesutariama dėl alaus kainos, nes aludaris nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai, nei alų brangina padidėję akcizai.

„Aludariai nori prisidengti padidėjusiais akcizų mokesčiais ir pasinaudoti susiklosčiusia situacija vartotojų sąskaita. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Esą populiaraus alaus „Švyturio Ekstra“ skardinė dėl akcizų poveikio parduotuvėje turėtų brangti nuo 0,88 iki 1,01 euro, tačiau dėl gamintojų reikalavimų toks alus kainuos 1,1 euro.

„Norfos“ atstovo teigimu, tai ne pirmas kartas, kai gamintojas didina savo produkcijos kainą daugiau, nei kyla mokesčiai.

„Pernai lapkričio mėn. įsigaliojus naujajam taros administravimo tarifui (už vienkartinių pakuočių surinkimą) minėtas alus „Švyturio Ekstra“ vartotojui pabrango nuo 0,81 iki 0,88 euro, nors gėrimų gamintojai už plastikinę PET ar plieninę pakuotę turėjo sumokėti tik 0,025 euro mokestį“, – teigiama pranešime.

Išaugusi kaina nėra atsitiktinumas

Po „Norfos“ atstovų viešai paviešintos informacijos netrukus sukruto ir pats gamintojas. Viešai išplatintame „Švyturio-Utenos alaus“ pranešime pripažino, kad iš tiesų kaina padidėjo dėl išaugusio akcizo, taip pat besitraukiančios Lietuvos alaus rinkos.

„Drastiškas, net 112 proc. siekiantis akcizo alui pakėlimas daro ir ženklią netiesioginę įtaką šio produkto kainai. Prognozuojame, kad pabrangusio alaus bus nuperkama mažiau, o pardavimai rinkoje nukris 20–25 proc.

Šios priežastys lemia gamybos efektyvumo praradimus ir atitinkamai brangina gaminamos produkcijos savikainą. Dėl to pagaminto alaus kaina ir auga daugiau, nei ūgtelėja tiesioginis akcizo mokestis“, – pranešime teigė „Švyturio-Utenos alaus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.

Panašu, kad nealkoholinio alaus brangimas yra tik šalutinis poveikis, kuriuo gamintojas sieks neprarasti gaunamų pajamų dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusio alkoholinio alaus pardavimo.

„Nealkoholinių gėrimų populiarumo didėjimas jaučiamas trečius metus iš eilės. Panašu, kad, kylant alkoholinių gėrimų akcizų tarifams, ši tendencija nesikeis ir gali dar labiau sustiprėti“, – pastebi „Iki“ Viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas