Kiaušinių dažymo paprotys – senesnis už krikščionybę

Netrukus krikščioniškasis pasaulis švęs šv. Velykas – Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo ir pavasario šventę. Ta proga keisis dažytais bei margintais kiaušiniais. Etnologai sako, kad kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę.

Pagrindinis Velykų simbolis – kiaušinis, kurių lėkštė ar pintinėlė puošia šventinį stalą. Kelios dienos iki Velykų žmonės nudažo kiaušinius, kad iki šventės spėtų juos papuošti – išmarginti vašku ar išskutinėti peiliuku. Paprastai Velykoms dažomi vištų kiaušiniai. Galbūt dėl to, kad jų nesudėtinga gauti. Bet galima dažyti ir ančių, putpelių, net stručių kiaušinius.

„O kur parašyta, kad per Velykas reikia dažyti ir valgyti tiktai vištų kiaušinius? – klausė etnologė Gražina Kadžytė. – Pagrindinis šventės simbolis – kiaušinis, o kieno – visai nesvarbu. Turi vištų kiaušinių – dėk ant stalo vištų kiaušinių, turi ančių – dėk ančių, turi putpelių – dėk tuos. O kas turi stručių, deda ir stručių kiaušinių”.

Kodėl pagrindinis Velykų simbolis – kiaušinis? Kokia jo reikšmė šioje šventėje? Iš kur kilo paprotys kiaušinius Velykoms dažyti ir marginti?

Anot G. Kadžytės, kiaušiniai į mūsų gyvenimą atkeliavo iš labai senų laikų. Būtent kiaušiniai matriarchato laikais žmonėms padėdavo apsiginti nuo bado ir išgyventi.

„Velykos yra labai sena ir, ko gero, didžiausia metų šventė turint omenyje kraštą, kuriame gyvename. Tada, kai dar nebuvom žemdirbiai, nesėjom grūdo, neauginom gyvulių, turėjom maitintis iš to, ką randame gamtoje.

Žmonės laukdavo pavasario kaip išganymo. Po šaltos žiemos, kai parskrisdavo gausybė paukščių, jie galėdavo kiaušiniauti, pasiimti vieną kitą kiaušinį iš lizdų ir prasimaitinti, apsiginti nuo bado. Paprotys dažyti paukščių kiaušinius parėjęs iš labai senų – matriarchato – laikų, dar prieš indoeuropiečių atėjimą į Europą”, – kalbėjo G. Kadžytė.

Atsimindami tą seną gyvybės pradžią, kuri mūsų proproproseneliams buvo labai svarbi, Velykų šventei, pagerbdami laukinius paukščius, žmonės pradėjo dažyti ir marginti kiaušinius. Daug vėliau, kai praturtėjo ir kiaušinių turėjo tiek, kiek patys nesuvalgydavo, pradėjo jų ruošti ir dovanoms – išskutinėtų, vašku išmargintų margučių. Gražūs raštuoti kiaušiniai nėra skirti valgymui – jie skirti dovanojimui krikšto tėvams ar krikšto vaikams.

„Jei eini į svečius per Velykas, tai, būdavo, ne ką nors kita dovanų neši, bet tiek margučių, kiek toje šeimoje yra žmonių. Be abejo, reikia pasiruošti atitinkamą skaičių margučių ir savo svečiams.

Aišku, pagrindiniai kiaušiniai – vištų, bet juk galima dažyti ir Velykų stalą puošti ančių, putpelių, stručių kiaušiniais. Be abejo, laukinių ančių, putpelių kiaušinius žmonės valgė daug seniau nei vištų”, – sakė G. Kadžytė.

Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, paprastai jis vadinamas dažytiniu. Margučiu kiaušinis vadinamas dėl to, kad yra išrašomas įvairiais raštais. Margučiai daromi dvejopu būdu: išbraižant raštus karštu vašku arba peiliuku skutinėjant nudažytą kiaušinio paviršių.

Lietuvoje margutis žinomas jau nuo XVI a. Margučiai žinomi kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, kad lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.

Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiais laikais jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai.

Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išlikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per Šv. Jurgį bei Sekmines.

ELTA; Dainiaus Labučio nuotr.

 

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas