Juostų audėjui pavaldžios senovės lietuvių paslaptys

Oksana Laurutytė
Šimtais nuaustas juostas skaičiuojantis šiaulietis tautodailininkas Antanas Dundulis iki šiol negali suprasti, kokia fenomenalia atmintimi, kokiais kūrybiniais gebėjimais turėjo pasižymėti senovės lietuvės, audusios margaspalves juostas. 82-ejų tautodailininkas sako, kad vienai gražiausių juostų nuausti, kurios analogas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, jis vien ruošėsi pusę metų. O kur dar pats darbas? Neeiliniai gebėjimai ir neįtikėtinas Antano kruopštumas įvertintas labai garbingai – 2009 m. jam ir jo dukrai Editai suteikta geriausių šalies tautodailininkų nominacija „Aukso vainikas“.

Juostos įsipynė į šeimos gyvenimą atsitiktinai

2010-ųjų sausį Kėdainių Daugiakultūriame centre drauge su kitais dviem tautodailininkais garbingiausiu liaudies meistro apdovanojimu – „Aukso vainiku“ – apdovanotas šiaulietis Antanas Dundulis ir jo dukra Edita Dapšienė. Ši nominacija – bene svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas, kurį kasmet skiria Lietuvos liaudies kultūros centro sudaryta komisija. Apdovanojimas skirtas tiems meistrams, kurie tęsia vietinių senųjų amatų tradicijas, kurdami vaizdinės ir taikomosios dailės bei kryždirbystės darbus.

Gar­bė. „Auk­so vai­ni­kas“ – pa­ts gar­bin­giau­sias An­ta­no Dun­du­lio ap­do­va­no­ji­mas. Au­to­rės nuo­tr.

Antanas sako jaunystėje net nebūtų pagalvojęs, kad jis, matematikas, kada nors ims austi juostas ir dar bus garbingai įvertintas. Kupiškio rajone, Kuosėnų kaime, gimusio vyro profesija – matematikos mokytojas. Matematiko specialybę jis įgijo Vilniaus pedagoginiame institute ir buvo pakviestas dėstytojauti tuomečiame Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute.

Vyras iki pat 1989-ųjų dirbo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. Dėstytojaudamas Antanas laisvu metu audė juostas, kurios į jo šeimos gyvenimą įsipynė atsitiktinai.

1974-aisiais vieną savo dukrų, Violetą, tėvai nuvedė į tuomečiuose Pionierių rūmuose buvusį audimo būrelį. Besimokančiai austi dukrai tėvas pabandė padėti, ir ši nuoširdi pagalba buvo lemtinga. Vyras pats pradėjo austi, pamažu į jo pomėgį įsijungė žmona Birutė. Juosta po juostos – ir jau po kelerių metų Dundulių darbai pradėti eksponuoti parodose.

Antanas sako net neįtaręs, kad kukliame juostų audimo žanre slypi tokia begalinė formų ir spalvų įvairovė ir koks juostose įaustas Lietuvos grožio pasaulis. Pavyzdžių jis randa knygose, kuriose nufotografuotos šalies muziejuose saugomos baigiančios sudūlėti juostos.

Viena juosta tautodailininkui itin brangi. Originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o Antanas nuaudė lygiai tokią pat.

Menininkas atneša kortelių su skylutėmis krūvelę. „Tai programa juostai austi“, – šypteli ir neslepia, koks buvo titaniškas darbas apmąstyti, kaip net 42 rašto siūlus suausti į sudėtingą autentišką raštą. Matematiko protas ir žinios, be jokios abejonės, šiame darbe jam itin pravertė.

Dundulių juostos –  valstybinėse šventėse

Kai Lietuvoje prieš kelerius metus buvo rengiamasi Dainų šventei, Antanas gavo užsakymą nuausti juostas tautiniams kolektyvams. Kartu su dukra Edita vyras ilgam palinko prie staklių. Po vieną juostą dėjo į šalį ir iš jų surengė personalinę parodą. Būtent ši paroda ir lėmė, kad Antanas ir Edita būtų apdovanoti „Aukso vainiku“.

Tech­ni­ka. An­ta­no Dun­du­lio juos­tų au­di­mo stak­lės. Au­to­rės nuo­tr.

Įdomu tai, kad Dainų šventei Antano austa juosta pasipuošė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentei Lietuvos liaudies kultūros centras pateikė daug juostų, bet ji išsirinko būtent tautodailininko iš Šiaulių kūrinį.

Antano Dundulio kūryba unikali tuo, kad jis itin išsinagrinėjo Lietuvos regionams būdingų juostų raštus ir spalvas. Kai Seime buvo paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės 20-metis, didžioji dalis iškilmėms naudotų juostų buvo nuausta būtent Antano.

Vyras sako, kad Lietuvos regionų tautinių rūbų juostų raštai skyrėsi – Dzūkijoje dominavo geltona ir oranžinė spalvos, Klaipėdos krašte juostoms naudoti mėlyni, žali, violetiniai atspalviai, suvalkiečių juostos buvo pačios ryškiausios.

Juostas galima nagrinėti tiek moksliškai, nustatant, kokiems regionams jos priklauso, tiek dvasiškai. Kiekvieną juostą galima perskaityti, kiekviena spalva ir simbolis yra reikšmingi, nešantys žinią. Didelę reikšmę juostai suteikia ir spalva: raudona – tai intelektas, ugnis; mėlyna – valia, tekantis vanduo; geltona – meilė, žemė; balta – ryšiai, metalas; žalia – augimas, medis; juoda – turtas, stovintis vanduo.

Šei­ma. Tau­to­dai­li­nin­kas An­ta­nas Dun­du­lis su duk­ra Edi­ta Dap­šie­ne. Ar­tū­ro Sta­pon­kaus nuo­tr.

Dukros patarėjas

Daugelį metų parodoms Antanas pristatydavo kartu su žmona austas juostas. Birutė mirė daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau Antanui talkino dukra Edita.

Kita dukra Violeta tapo profesionalia menininke – odininke. Baigusi studijas Talino universitete raudonu diplomu, dabar ji gyvena Vokietijoje.

Kartu su tėvu dabar gyvenanti Edita juostas pinti pradėjo kaip ir tėvas – atsitiktinai. Moteris yra įgijusi mašinų gamybos technologės profesiją, studijas baigė raudonu diplomu, o techninės žinios taip pat netrukdo sudėtingam kūrybos procesui. Moteris dabar mieliau audžia ne juostas, o pagalvėles, kilimėlius, dalyvauja parodose.

n­ter­je­ras. An­ta­no Dun­du­lio na­mų sie­nos iš­puoš­tas juos­to­mis. Au­to­rės nuo­tr.

Antanas su dukra dažnai dalyvauja parodose. „Ką nors originalaus visada sugalvojame“, – šypsosi liaudies menininkas.

Šiuo metu audimo menu užsiima tik Edita. Pablogėjus Antano regėjimui, jis yra geriausias dukros patarėjas.
logo_srtrf

Oksana Laurutytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas