Draudimas smurtauti vaikų neapsaugo

Mindaugas Malcevičius
Šalies įvykių suvestinės mirga nuo iškvietimų pas neblaivius asmenis, kurie kumščiais bando „auklėti“ vaikus ar savo moteris mažamečių akivaizdoje. Nors Seimo nariai šįmet praregėjo ir paskubom uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus, žalingų įpročių prevencijos specialistas Artūras Šiukšta įsitikinęs – draudimai realių pokyčių neatneš. „Nebent moterys galiausiai „grįš“ iš kolūkių, o vyrai susipras – santykiai šeimoje nėra kuriami sėdint su buteliu alaus prie televizoriaus ar kompiuterio“, – sako jis.

Smurtas prieš vaikus – visuose rajonuose

Šios savaitės pradžioje pareigūnams teko skubėti pas šeimas Radviliškyje, Pakruojyje, Šiauliuose. Radviliškio r., Pakiršinio kaime, namuose neblaivus 37-erių vyras sugyventinės šešiamečiam sūnui surišo kojas. Kol neblaivus vyras siautėjo, namuose buvo dar trys mažamečiai. Atvykus pareigūnams, ketveriukė perduota motinai, o dėl vyro smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pakruojyje, Pergalės gatvėje, savo namuose neblaivus 34-erių metų vyras mažamečių vaikų akivaizdoje sumušė 26 metų sugyventinę. Vyras uždarytas į areštinę ir taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Į vieną Pakruojo butą Saulėtekio g. dėl neblaivios siautėjančios mamos atvykę pareigūnai net buvo užpulti. Policininkai buvo gavę pranešimą dėl galimai neprižiūrimo vaiko ir jo mamos girtavimo.

Artūras Šiukšta

„Jei nuo mažų dienų vaikas šeimoje nemato pagarbos, empatijos, pozityvių elgesio modelių, neišugdomi jo kritinio mąstymo gebėjimai, kažką pakeisti yra bejėgė ir mokykla, ir bet kokie įstatymai, bausmės“ Artūras Šiukšta

Pareigūnus pasitikusi neblaivi (2,09 prom. alkoholio) 19-metė mergina išplūdo juos necenzūriniais žodžiais ir sulaikoma sudavė delnais vyriausiajai patrulei. Pareigūnė į gydymo įstaigas nesikreipė, namuose buvusi mažametė (g. 2016 m.) perduota medikams. Įtariamoji uždaryta į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įvykis dėl galimo smurto prieš vaikus užfiksuotas ir Šiauliuose. Vieno Šiaulių lopšelio-darželio socialinė darbuotoja policijai pranešė, kad ant mažamečių vaikų – 6-metės mergytės ir 7-erių metų berniuko kojų pastebėjo galimas smurto žymes.

Socialinei darbuotojai vaikai nurodė, kad juos sumušė 29-erių metų mamos sugyventinis. Vyras uždarytas į areštinę, vaikai perduoti motinai, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sistemoje pamirštama šeimos svarba

Seimo nariai šiemet uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus, tačiau žalingų įpročių prevencijos specialistas Artūras Šiukšta įsitikinęs, kad draudimais nieko nepasiesime.

„Daugelis sutiks – šiuolaikinis gyvenimo tempas, didelis darbo krūvis, technologinės susvetimėjimo tendencijos išstumia šiltus, asmeninius santykius su šeimos nariais. Nuoširdaus bendravimo trūkumas sukuria vakuumą ir vaiko širdelėje. Ir galiausiai visa tai, kaip klaidinga socialinių įgūdžių tęstinumo programa, persiduoda ateities kartoms“, – sako jis.

Skaitydamas paskaitas įvairiose šalies ugdymo įstaigose, A. Šiukšta pastebi – nors Lietuvoje itin dažnai keičiamos ugdymo programos, leidžiamos įvairios tvarkos, šiandien mokyklose vaikai vis dar mokomi bet ko, tik ne kaip teisingai sukurti šeimą, auklėti vaikus ar bendrauti šeimoje.

„Norint dirbti elektriku, inžinieriumi, reikia baigti mokslus. Bet norint sukurti šeimą, užtenka susirasti antrą pusę. Jokių mokslų, atsiskaitymų bent jau mokykloje, tam nereikia. O gal derėtų…“ – svarsto pašnekovas.

Moteris iš kolūkių dar negrįžo?

Vadinasi, dėl nesiliaujančio smurto šeimose kalta tik netobula Lietuvos švietimo sistema ir pašėlęs gyvenimo tempas? A. Šiukšta purto galvą ir siūlo problemos šaknų paieškoti giliau. Pirmiausia, jo manymu, svarbu atkreipti dėmesį, kad mūsų dienomis šeimos tebekuriamos remiantis subjektyvia tėvų šeimos patirtimi, kuri buvo suformuota socialistinėje Lietuvoje.

„Socialistinė santvarka, išsilaikiusi Lietuvoje apie 50 metų, visiškai išdarkė tūkstančius metų galiojusį socialinį lietuvių šeimos modelį: vyras darbuojasi laukuose, o moteris namuose perduoda šeimos patirtį, įgūdžius ir pan. Kai okupacijos laikais ir vyrus, ir moteris išgrūdo į gamyklas, kolūkius, o vaikus privertė atiduoti auklėti sistemai, įvyko staigus vertybių, socialinio šeimos modelio persikeitimas. Dėl politinių motyvų atitraukus vaikus nuo šaknų, tai buvo neišvengiama. Štai jums ir atsakymas, kodėl dabar tėvai vis dažniau nesugeba sukurti tinkamų santykių su savo paaugliu. Jie to ir negali padaryti, nes patys negavo šių įgūdžių iš savo tėvų“, – tikina A. Šiukšta.

Realybė. Savaitės be patyčių reikia ne tik mokyklose, bet ir šeimose.

Santykiai vis dar „kuriami“ sėdint su buteliu alaus prie televizoriaus

Kažin ar smurtą patiriančiam vaikui būtų galima pasakyti, kad tėvai dėl savo elgesio nekalti. Esą jie gimė, augo netinkamu laikmečiu. Pašnekovo teigimu, tėvai turi suprasti – būtent jie yra atsakingi už tai, kokie santykiai sukuriami tarp jų šeimos narių.

„Pirmas sveikintinas žingsnis – tėvų bendravimas su vaikais. Ir tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti“, – sako A. Šiukšta. Jo įsitikinimu, žmogaus gyvenime turėtų būti keturi dalykai: darbas, miegas, bendravimas su šeima ir hobis.

„Dažnai iš šių keturių lieka tik du – miegas ir darbas. Likę kertiniai tvirtos šeimos pamatai – bendravimas su šeima ir hobis – dažnoje šeimoje nejučia išnyksta. Prie gęstančio šeimos židinio lieka tik paviršutiniškas bendravimas ir dažnas vyrų hobis – butelis alaus rankose žiūrint televizorių ar naršant internete pasinėrus į slaptą priklausomybę“, – neslepia apmaudo vyriškis.

Žalingų įpročių prevencijos specialistas pirmiausia siūlo išsiaiškinti pagrindinius savo atžalos poreikius. Dažniausiai jų nėra labai daug: savęs realizavimas, pagarba, saugumo jausmas, galimybė mylėti ir būti mylimam, išsikalbėti ir būti išklausytam, fiziologinių poreikių tenkinimas.

„Jei mes, tėvai, atsakysime į tuos poreikius, neabejotinai rasime raktą į vaikų širdis. Sėkmės atveju užsitikrinsime, kad užauginę dorą žmogų ir savo ainiams perduosime teisingą šeimos modelio programą“, – įsitikinęs A. Šiukšta.

Vaikų paklusnumas – pakeitus bendravimo taktiką ir pelnius pasitikėjimą

Tikėtis, kad vos vieną kitą kartą parodžius vaikams daugiau dėmesio šeimoje įsivyraus visiška taika ir ramybė, nebereikės taisyklėms nepaklūstančiai atžalai grasinti diržu, būtų paprasčiausiai naivu.

„Laukia ilgas kelias, net, sakyčiau, tikras maratonas. Jei matėte, kad ankstesnis bendravimo stilius norimų rezultatų nedavė, keiskite taktiką. Šios strategijos tikslas – iš principo pakeisti mūsų įpročius. Juk labai dažnai mes, suaugę žmonės, priprantame prie vienokio ar kitokio bendravimo stiliaus. Bet pamirštame, kad mūsų vaikai greitai auga, ir tas bendravimo stilius, kuris tiko prieš kelerius metus, dabar gali nebetikti“, – pastebi
A. Šiukšta ir užsimena, kad dažniausiai apie nebetinkamą bendravimo taktiką signalizuoja ciniška atžalų reakcija, nuolatinis priešgyniavimas.

Išsiruošus į šeimos santykių kūrimą, labai svarbu nustatyti aiškias vaiko elgesio ribas ir pažinti jo draugus. Nebegalima dangstytis laiko stoka – metas pradėti nuoširdžiai domėtis, kur ir su kuo jis leidžia laiką, pravartu susipažinti su atžalos draugais ir jų tėvais.

„Tik neperlenkite lazdos, skirkite laiko kalbėtis apie tai, kas yra geras draugas. Sukurkite vaikui sąlygas žaisti namuose stalo žaidimus su jo draugais. Dar geriau, jei ir patys žaisite kartu“, – dalija patarimus pašnekovas.

Žengus šiuos žingsnius, labai tikėtina, kad pavyks pelnyti vis daugiau savo atžalų pasitikėjimo. „Žinoma, jei tik tėvai nepamirš – pasitikėjimas pelnomas pasitikėjimu. Gerbkite vaikų jausmus, domėkitės jų problemomis ir pomėgiais, bet nemoralizuokite ir negąsdinkite. Reikalui esant, paaiškinkite, kodėl vienoks ar kitoks elgesys yra pavojingas, nepageidautinas. Kritikuokite vaiko poelgį, netinkamą elgesį, bet ne jį patį“, – sako A. Šiukšta, primenantis tėvų pareigą savo vaikams kartas nuo karto pasakyti ir kaip jie juos myli.

Savaitės be patyčių – ir šeimoms

Šeimos be smurto modelis neatrodo labai sudėtingas. Kodėl Lietuvoje jis neveikia, kodėl tėvai vis dar smurtu įsivedinėja savo taisykles šeimoje, kodėl patys neretai kenčia vaikų nepagarbą, patiria gėdą dėl jų nederamo elgesio?

„Manau, kad nusprendus kurti šeimą, auginti vaikus, labai svarbu susitarti, kokios vertybės šeimoje bus laikomos vertybėmis. Juk girdėdamas tėvus kalbant, kad reikia gyventi sveikai, bet nedraudžiamai žaisdamas kompiuterinius žaidimus, valgydamas nesveiką maistą, vaikas tikrai nesusiformuos sveikos gyvensenos įpročių. Kaip ir negerbdamas savęs vaikas niekada neišmoks gerbti aplinkinių“, – teigia A. Šiukšta.

Todėl, pašnekovo teigimu, jei nuo mažų dienų vaikas šeimoje nesupranta, kas yra pilietiškumas, nemato tarp šeimos narių pagarbos, empatijos, pozityvių elgesio modelių, neišugdomi jo kritinio mąstymo gebėjimai, kažką pakeisti yra bejėgė ir mokykla, ir bet kokie įstatymai, bausmės.

„Pastaraisiais metais labai daug kalbama apie savaites be patyčių mokyklose. Savaitės be patyčių reikia ne tik mokyklose, bet ir šeimose. Kalbantis, kodėl vaikai nemėgsta mokyklos, neretai tenka išgirsti – tėvai girdint vaikams kritikuoja mokyklą, mokytojus, juos apkalba. Kažin ar jie supranta, kad tokiu savo elgesiu vaikams programuoja patyčių įpročius. Ar tėvai supranta, kad tokiu savo poelgiu daro didžiulę žalą vaikui, kuris vėliau pradeda nebemėgti mokyklos, nebegerbia nei mokytojų, nei pačių tėvų?“ – klausia specialistas.

Min­dau­gas Malcevičius

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas