Akių sveikata – didelė vertybė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 12 d. minima Pasaulinė glaukomos diena. Ja siekiama informuoti visuomenę apie šios ligos simptomus, būtinybę tikrintis bei laiku diagnozuoti ligą.

Glaukoma – lėtinė akių liga. Ją sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, dėl kurio sutrinka skysčių tekėjimas akyje ir todėl pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės, silpsta regėjimas.

Šios ligos atvejų sparčiai daugėja. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo 73 000 asmenų, sergančių šia liga, arba 2513 ligos atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Per 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruota 7490 naujų susirgimų, o per 2015 m. – jau 12 408. Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus net 80 mln. kenčiančių nuo šios ligos žmonių.

Ši liga būdingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų ligų poveikio. Didelę reikšmę glaukomos vystymuisi turi paveldėjimas. Jūsų akys gali atrodyti gerai ir regėjimas gali būti geras, bet tai nebūtinai reiškia, kad jūsų akys yra sveikos.

Glaukoma yra 3 rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimta sergama tada, kai akies priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystę. Pirmine glaukoma susergama gyvenimo eigoje. Antrinė glaukoma – tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Bet kokios rūšies glaukomai, be pakilusio akispūdžio, būdingi regos nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.

Glaukomos rizikos veiksniai:

• akies hipertenzija (padidėjęs akispūdis),
• amžius (dažniausiai serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės),
• paveldėjimas,
• didelė trumparegystė,
• cukrinis diabetas,
• trauma arba akies operacija,
• migrena,
• ilgalaikis kortikosteroidų (hormonų) vartojimas,
• aukštas kraujospūdis,
• rasė: glaukoma kelis kartus dažnesnė tarp afroamerikiečių nei tarp baltaodžių; pirmiesiems ji dažnai išsivysto anksčiau.

Esant bet kuriam iš šių veiksnių, rekomenduojama dažniau apsilankyti pas akių gydytoją.

Glaukomos simptomai ir diagnostika

Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Paprastai nejaučiamas skausmas, akis neparausta, nėra ir kitų požymių, kurie verstų sunerimti ir eiti pas gydytoją.

Liga vystosi iš lėto – skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada skausmai juntami pakaušyje. Retkarčiais ligonis junta ir nestiprius akies skausmus, lyg kokį svetimkūnį akyje, arba jam atrodo, kad akis pilna ašarų, nors jų nėra. Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda pavargus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar pasilenkus. Šio susirgimo metu sutrinka ir regėjimas – žmogus mato tartum pro rūką ar tinklą, o apie šviesos šaltinį regi vaivorykštės spalvos ratilus. Šie požymiai rodo, kad šiek tiek padidėjo akispūdis. Tai trunka kelias minutes arba 2–3 valandas, vėliau skausmai nurimsta ir vėl matoma normaliai. Paprastai žmogus akinius keičia kas 3–5 metus, o sergant glaukoma kai kada juos tenka keisti kas keletą mėnesių. Ligai progresuojant, galvos skausmai ir regėjimo sutrikimai kartojasi vis dažniau ir tampa ilgesni.

Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis. Žmogus nebemato kai kurių įprasto regėjimo lauko dalių, regėjimo laukas siaurėja, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matoma tarsi „pro vamzdį“.

Glaukoma nustatoma apklausus žmogų, ištyrus jo regą specialiais tyrimais:

• įvertinamas regos aštrumas;
• specialiu prietaisu (tonometru) pamatuojamas akispūdis;
• įvertinamas akiplotis – sergant glaukoma jis būna susiaurėjęs;
• išplėtus vyzdį, specialiu prietaisu apžiūrimas akių dugnas, įvertinama regos nervo būklė.
Glaukomos diagnozė patvirtinama remiantis nustatytais rizikos veiksniais, klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvuoju laikotarpiu pakitimai gali būti nežymūs. Atliekant pakartotinius tyrimus po keleto mėnesių, glaukoma patvirtinama arba paneigiama atsižvelgiant į pakitimų dinamiką.

Glaukomos gydymas

Laiku nediagnozavus glaukomos ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles.

Glaukomos išgydyti neįmanoma, tačiau anksti ją nustačius, kai akių pakitimai dar nedideli, galima sustabdyti arba bent sulėtinti ligos progresavimą ir tolesnį regėjimo blogėjimą. Glaukomos gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Paprastai glaukoma gydoma vaistais.

Jei vaistai vis dėlto nepadeda, tuomet gelbsti chirurgija. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Operacijos metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atkurti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Profilaktika

Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems vyresniems nei 40 metų asmenims reikia vieną kartą per metus pamatuoti akispūdį, o jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai patikrą reikia atlikti bent kartą per metus jau nuo 30–35 metų.

Veikiami anksčiau paminėtų rizikos veiksnių žmonės turėtų periodiškai tikrintis pas akių gydytoją. Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai, akies traumai, kuo greičiau reikėtų kreiptis į gydytoją, taip pat laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus darbus (žemės ir miškų ūkio, metalurgijos), privaloma nešioti apsauginius akinius. Svarbu laikytis asmens higienos (dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis), sveikai maitintis, apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per dieną.

Sergantiesiems glaukoma gali pakenkti sunkus fizinis darbas ir darbas pasilenkus, taip pat tamsoje. Nepatartina ilgai būti karštyje, netinka kai kurios fizioterapinės procedūros, kai kinta temperatūra (purvo vonios, Šarko dušas). Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinių ašarų), vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą. Labai svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Glaukomos gydymo kokybė labai priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Jei žmogus laiku pastebi pirmuosius glaukomos požymius ir kreipiasi į gydytoją, ligą įmanoma sustabdyti, kol ji neatėmė regėjimo. Tik bendros paciento ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas